Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai bus naudingi gyventojams

„Pagal įstatymo projektą vandens tiekėjas privalo aglomeracijų gyventojams, netinkamai tvarkantiems nuotekas, nutiesti jų valdomoje žemėje infrastruktūrą iki būsto ribos, turint raštišką žemės savininko sutikimą. Su infrastruktūros įrengimu susijusias išlaidas apmoka vandens tiekėjas. Svarbu ir tai, kad infrastruktūros tiesimo ir prijungimo sąnaudos neįtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. 

Jeigu vandens tiekėjui gyventojas atsisakys nutiesti infrastruktūrą, tai jis privalėtų padaryti savo lėšomis per 9 mėnesius. Įstatymo projekte už tai numatyta ir administracinė atsakomybė. Gyventojai, nesudarę sąlygų prisijungti, iš pradžių bus įspėjami, o pakartotinai prasižengus numatyta bauda nuo 70 iki 100 eurų.

Įstatymo pakeitimo projekte numatoma pareiga savivaldybėms pakeisti infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų teritorijų ribas. Taip pat įtvirtinama aglomeracijos sąvoka. Aglomeracija – tai miestų teritorija, kurioje turi veikti tik centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

Europos Komisija teigia, kad Lietuva tinkamai neįvykdė Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų ir pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pažeidimo procedūra pradėta 2017 metų vasario 15 dieną. Pagrindiniu pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena ir kt.) ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

2016 metais centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 81,26 proc. Lietuvos gyventojų, 73,67 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. Per 2007-2013 metų laikotarpį Miestų nuotekų direktyvai įgyvendinti Lietuva su ES parama investavo apie 1 mlrd. eurų.