Su kuo „kariaus“ lietuviškas Vytis: pažintis su kitų šalių eurų monetomis

Euro monetų įvairovė

Lietuva nusprendė ant visų nominalų euro monetų pavaizduoti Vytį, tačiau kitos šalys pasielgė šiek tiek kitaip – dirbantiems su grynaisiais pinigais teks išmokti atpažinti ne vieną dešimtį monetų. Tikėtina, kad, pavyzdžiui, 2 milijonai nukaldintų lietuviškų dviejų eurų nominalo monetų susimaišys su 30 mln. cirkuliuojančių vokiškų ar prancūziškų, o dienos, kai gaudami grąžą galime džiaugtis mūsų širdį glostančiu simboliu, taps praeitimi. Vytis vėl „išjos“ į Europą. Tačiau ką ten sutiks?

Ant latviškų monetų (1 ir 2 euro) galima išvysti tautiškais drabužiais pasipuošusią merginą. Jos atvaizdas buvo naudojamas ir ant 1929 metais išleistos penkių latų monetos. Ant monetų briaunos užrašyta „Dieve, palaimink Latviją“. Ant latviškų 50, 20 ir 10 euro centų monetų pavaizduotas Latvijos herbas, o ant trijų mažiausiojo nominalo monetų – mažesnė herbo versija.

Estai, prie euro zonos prisijungę 2011 metais, ant visų savo euro monetų pavaizdavo šalies reljefą.

Ant vokiškų monetų, kurių iškalta daugiausia, vaizduojamas erelis (1, 2 eurai), Brandenburgo vartai (10, 20, 50 centų), ąžuolo šakelė (1, 2, 5 centai).

Ąžuolo šakelė buvo naudojama ir kaldinant vokiškus pfenigus. Vokiečiai euro monetas pažymi tam tikromis raidėmis. Pavyzdžiui, jei ant monetos puikuojasi raidė J, ji priklauso Hamburgui, jei A – Berlynui, jei D – Miunchenui ir t. t.

Ant prancūziškų euro monetų (1, 2 eurai) galima pamatyti Joaquimo Jimenezo sukurtą medį, kuris simbolizuoja gyvenimą, tęstinumą ir klestėjimą. Aplink medį užrašyta: „Liberté, Egalité, Fraternité“. Ant smulkesnių (10, 20, 50 centų) monetų naudojama senojo Prancūzijos franko simbolika, o ant smulkiausiųjų monetų – moters atvaizdas.

EK nuotr./Prancūziška dviejų eurų moneta

Dar originalesni norėjo būti italai – jie visų nominalų euro monetas sukūrė skirtingas. Ant dviejų eurų monetos išvysite Dantės portretą, sukurtą Rafaelio. Žiūrėdami į 1 euro itališką monetą, galėsite pasitikrinti savo kūno proporcijas, nes ant jos vaizduojamas garsusis Leonardo da Vinci piešinys.

Ant 50 centų monetos – jojantis Markas Aurelijus, ant 20 – futuristų atstovas Umberto Boccioni, ant 10 – Sandro Botticelli šedevras „Veneros gimimas“. Penkių centų moneta papuošta Flavijaus amfiteatru, 2 centų – architekto A.Antonelli suprojektuotu Turino bokštu, kuris dažnai vadinamas antruoju Eifeliu. Ant cento – Kastel del Montė pilis.

Kaip atrodo likusių šalių eurai, galima pamatyti čia.

Savo eurus turi ir kai kurios ne euro zonos šalys 

Verta paminėti, kad savo euro monetas turi ir keletas euro zonai nepriklausiančių šalių – Andora, Vatikanas, San Marinas, Monakas, todėl nereiktų  nusiminti grąžą gavus šių valstybių eurais. Priešingai – reikėtų trinti rankomis.

Šių valstybių euro monetos yra vertinamos kolekcininkų, nes jų nukalama tik po 100–200 tūkstančių. Pavyzdžiui, už kai kurių metų Vatikano eurų monetas kolekcininkai siūlo net 200–300 eurų. 2002–2005 m. buvo kaldinamos monetos su popiežiaus Jono Pauliaus atvaizdu.

Šiek tiek vėliau buvo kaldinamos Vatikano eurų monetos su kardinolo Čemberleno herbu, dar vėliau – su Benedikto XVI atvaizdu. Naujausios, praėjusiais metais kaldintos monetos, papuoštos popiežiaus Pranciškaus atvaizdu.

Andora, 2011 metais pasirašiusi specialią sutarti su ES, taip pat turi savito dizaino euro monetas. Būtų galima išskirti andorietiškas (1, 2, 5 centų) monetas, ant kurių pavaizduotas Pirėnų gemzė ir auksinis erelis.

Memorialinės (angl. Commemorative) dviejų eurų monetos

Kai jau išmoksime atskirti visų eurą naudojančių šalių monetas, bankai nukals naujų memorialinių monetų, kurių dizainas bus dar kitoks.

Kiekviena eurą naudojanti šalis per metus turi išleisti vieną memorialinę dviejų eurų nominalo monetą. Moneta būna skirta konkrečios šalies arba visos ES svarbiausiems įvykiams paminėti, iškiliausiems žmonėms, pasiekimams pagerbti. Tiesa, bet kuri šalis per vienerius metus negali išleisti daugiau kaip dviejų tokių monetų. 

Memorialinės dviejų eurų monetos išleidžiamos į apyvartą, tiesa jų būna bent 10 kartų mažiau negu įprastų tos šalies euro monetų. Pavyzdžiui, latviai pernai išleido dviejų eurų nominalo vertės monetą, skirtą Rygai, kuri buvo praėjusių metų Europos kultūros sostine. Šiais metais latviai suplanavę nukaldinti dvi memorialines dviejų eurų monetas – vieną savo pirmininkavimui ES Tarybai paminėti, o ant antrosios bus pavaizduotas gandras.

Kolekcinės eurų monetos ir jų kainos

Valstybių centriniai bankai taip pat kaldina specialias monetas kolekcininkams. Dažniausiai jos gaminamos iš sidabro arba aukso. Pirmoji kolekcinė lietuviška euro moneta turėtų pasirodyti sausio 29 d.

50 eurų nominalo kolekcinė moneta bus auksinė ir svers apie 8 g. Tokių auksinių monetų bus nukalta 5000 vienetų, o pati moneta skirta pažymėti LDK monetų kalybai. Vėliau planuojama leisti ir sidabrines mažesnio nominalo kolekcines euro monetas – vasario 4 dieną turėtų būti nukalta sidabrinė 20 eurų nominalo moneta, skirta Mikalojui Radvilai Juodajam.

Sidabrinės kolekcinės monetos dažniausiai kainuoja nuo 40 iki 60 eurų, o auksinių kaina kartais siekia ir tūkstantį eurų.

Kiek moneta kainuos ateityje, priklauso ne tik nuo brangiųjų metalų kainų, tačiau ir nuo tokių monetų pasiūlos. Anksčiau bankai neparduotas monetas tiesiog sunaikindavo, todėl jų vertė pakildavo. Be to, būdavo spausdinama daug mažiau kolekcinių monetų vienetų.

Ar, gavus neįprastą ir nematytą euro monetą, reiktų ją saugoti?

Ar jos pardavimo vertė vėliau pakils, nuspėti sunku.

Standartinių visų euro zonos šalių monetų rinkiniai kainuoja apie 200 eurų, tačiau kartais viena mažo „mintažo“, mažos šalies memorialinė moneta gali kainuoti daugiau už visą rinkinį.

Nors eurui vis dažniau piešiama liūdna ateitis, belieka palinkėti mūsų Vyčiui geros kelionės į Europą ir tikėtis, kad gaudami grąžą dar galėsime juo pasidžiaugti. Bent ta viena monetos puse.