Šimtmečio Joninės Vainute – su gera nuotaika ir dovanomis iš dangaus

 Grįžulo ratais rieda gyvenimas

Vainute nuo pat ryto bumbsėjo kamuoliai krepšinio aikštelėje - jaunimas kovojo dėl seniūno Vitalijaus Mockaus prizo. Nepamiršti buvo ir mažieji. Jie su tėveliais buvo kviečiami susirinkti prie bažnyčios, kur Šilutės kamerinis dramos teatras parodė gatvės spektaklį „Tratuaro vabalai“. Vėliau daugelis vietos gyventojų skubėjo į Šv. Jono krikštytojo atlaidus. Dievo namuose koncertavo Šilutės kultūros ir pramogų centro vokalinis ansamblis „Vaivora“, o skvere prie bažnyčios sutikti „Mes bėgame vienu tikslu – atgal į gimtąjį kaimą“ dalyviai Arnoldas ir Rolandas Siliai. Netrukus šventinė eisena nusidriekė gatve. Visi su gera nuotaika ir trenksmu ėjo prie scenos miestelio centre, kur ir vyko visa vakaro programa.

„Eina saulelė aplink dangų. Grįžulo ratais rieda gyvenimas. Keliaudama vasaros dangumi aukščiausiai pakilo saulė, o mes džiaugiamės vis tirštesne žaluma, vis ryškesniais gėlių žiedais, vis labiau mirguliuojančiomis pievomis. Atėjo trumpiausios metų nakties ir ilgiausios dienos laikas“, - pradėjo šventę renginio vedėja Audrė Šalkauskienė.  Jos kolega Vytautas Laurinavičius priminė, kad Joninių metu lietuviai ypač garbino Rasą, kuri buvo vaizduojama, kaip įasmeninta būtybė. „Rasytė dainose vaizduojama vaikščiojanti po laukus. Rasa naktimis atgaivina karščio metu nuvargintą augmeniją, todėl Joninių rytą, prieš saulės patekėjimą, žemdirbys apibrisdavo arba, apžergęs šaką, apjodavo ratu pasėlių lauką, kad apsaugotų javus nuo visokių blogybių. Kiti išbraidydavo rugių lauką nukrėsdami rasą, tikėdami, kad tokiu būdu padidins jų derlių. Žmonės buvo įsitikinę, kad kas  šventės metu nukrės aplink rugių lauką rasas, to būsiąs menkas rugių derlius“, - tęsė renginio vedėjas.

Pasak Audrės, buvo manoma, kad rasa naudinga ir žmonių sveikatai pagerinti bei asmeninei laimei laiduoti, o Joninių ryto rasa, dar kitaip vadinta saulės ašara, turinti nepaprastos gydomosios galios, todėl prieš saulės patekėjimą turintys išbėrimų voliodavosi pievose ant rasos, o nubraukta nuo rugių suteikdavo veidui skaistumo.

Iš lėktuvų pabiro saldainiai

Susirinkusiuosius sveikino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir linkėjo gražios šventės, kad jos nesugadintų lietaus debesys. Rajono valdžios atstovas dovanojo ąžuolą, kuris visiems simbolizuotų Lietuvos šimtmetį.

„Sulaukėme pačios gražiausios ir linksmiausios šventės – Joninių, kuomet susipina ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, kuomet prisimename šimtmečius menančius ritualus – laužo deginimą ir paparčio žiedo ieškojimą. Tai ne šiaip ritualai, o primenantys mūsų šaknis“, - kalbėjo Vainuto bendruomenės pirmininkė Laima Barakauskienė.

Kol pirmininkė tarė žodį, virš galvų pasirodė lėktuvai, iš kurių pabiro saldainiai.

Vainuto seniūnas V. Mockus džiaugėsi gausiai susirinkusiu būriu svečių ir vainutiškių, dėkojo visiems, prisidėjusiems, organizavusiems Joninių šventę.

Dėmesys naujagimiams ir varduvininkams

Kaip ir kasmet, pagerbti mažiausi vainutiškiai, kurie gimė nuo praėjusių Joninių iki šių. Mažylių susilaukė tik penkios šeimos. Užtat Vainuto seniūnijoje Jonų ir Janinų netrūksta. Čia yra 43 Jonai ir 11 Janinų. Visi buvo kviečiami prie scenos, kur buvo papuošti ąžuolo vainikais ir apdovanoti dovanėlėmis.

Tą vakarą iki vėlumos netrūko geros nuotaikos. Čia sukosi Vainuto gimnazijos šokio kolektyvas „Uta“, savo dainas dovanojo folkloro ansamblis „Vainuta“, Bikavėnų liaudiškos muzikos kapela „Lolytėlė“, Žemaičių Naumiesčio liaudiškos muzikos kapela „Žaliakalnis“.  Visus savo puikiu balsu žavėjo vietos dainininkė, „Dainų dainelės 2018“ laureatė Gintarė Muraulaitė. Vėliau visus tiesiog užkaitino grupės „Husarai“, „Rondo“ ir „Black Biceps“. Renginį vainikavo šventinis laužas ir fejerverkai.