Pritarta sveikatos sistemos struktūrinei reformai

Numatyta, kad gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė kartu su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtins nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įstaigų valdymą, įteisintas naujas kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri būs privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose. Nustatyta valdybos sudarymo tvarka bei kompetencijos ir numatyta, kad už veiklą valdybos nariams bus atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalės būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Taip pat siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, įtvirtinta įstaigų vadovų 5 metų kadencija bei nustatyta, kad jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik  įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.

Taip pat nustatyta, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai. Įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.

Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Įteisinta galimybė sustabdyti mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujančiajam darbuotojui, kai jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Taip pat pritarta sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.

Dar viena naujovė – siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, numatoma, skatinti šeimos medicinos, slaugos paslaugas tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus gydymo įstaigose. Bus liberalizuojama sutarčių sudarymo tvarka, taip skatinant gydymo įstaigų plėtrą. 

Dėl kitų ambulatorinių specializuotų paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jį įstaigos galės konkuruoti tarpusavyje nepriklausomai nuo to, kas yra jos steigėjas. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatys Vyriausybė. Išimtis bus taikoma tik stacionaro aktyviojo gydymo paslaugoms, šias paslaugas užtikrinti turės valstybinės gydymo įstaigos.

Šios naujovės įsigalios 2019 m. sausio 1 d., o pasikeitusi sutarčių su ligonių kasomis sudarymo tvarka bus taikoma nuo 2020 m.