Vėliava iškelta – „Vėtrungių kelias“ prasidėjo
„Vėtrungių kelias“ – tai turistinį sezoną trunkantis pažintinis žaidimas, kuomet yra nuodugniau susipažįstama su Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūriniais objektais.
Šis prieš šešerius metus Šilutės kultūros ir pramogų centro inicijuotas ir visą regioną apimantis pažintinis „Vėtrungių keliu“ pavadintas žaidimas vyksta nuo birželio 26 iki rugsėjo 27 dienos. Pirmoji data – istorinė: tą 1843 metų dieną ant Kuršių mariose žvejojančių laivų – daugiausiai kurėnų – stiebų buvo įvestas privalomas nurodymas iškelti nusakytos stačiakampės formos įvairių spalvų ženklus. Jais buvo galima iš tolo atskirti, iš kokio kaimo laivas kurioje vietoje žvejoja. O tai buvo pavesta prižiūrėti Vyriausiajam Kuršių marių ir į jas įtekančių vandenų inspektoriui Ernstui Vilhelmui Berbomui. Ilgainiui šie ženklai išvirto į vėtrunges, kurias anuo metu vadino vėlukais. Rugsėjo 27-toji – oficiali turistinio sezono pabaiga pamaryje. Ja šis žaidimas ir baigiamas.
Žaidimo esmė paprasta – važiuoti interneto svetainėje „Vėtrungių kelias“ nurodytu keliu nuo Smalininkų iki Kuršių nerijos (eiliškumas nėra svarbus) ir aplankyti kultūrinius objektus – muziejus, kultūros, pažintinius centrus. Apsilankius juose, atlikti užduotis. Laimi tas, kuris jų atliks daugiausia. Labai buvo džiugu, kad antradienį šio žaidimo starto pradžioje dalyvavo visuose žaidimuose dalyvavusi Rasa Polikavičiūtė – Kirtiklienė su dukra Žemyna iš Klaipėdos.
Žaidimo „starto“ pradžioje prie Šilutės kultūros ir pramogų centro keletą šio krašto dainų padainavo etnografinis ansamblis „Verdainė“. Po žaidimo iniciatorės, šios įstaigos vadovės Jūratės Pancerovos trumpo šių metų užduočių pristatymo bei partnerių išvardinimo, vienas iš etnografinio kolektyvo narių iškėlė „Vėtrungių kelio“ vėliavą.
Po muziejininkių vaišių istorine kafija, atidarymo svečiai buvo pakviesti pažiūrėti Arvydo Baryso dokumentinį filmą „Išbarstyti žodžiai“. Jame pasakojama apie tris brolius Sakučius, kurie po karo emigravę į Švediją, išlaikė istorinę kuršių kalbą. Ja ir pasakoja savo gyvenimą. Filmą komentavo jo bendraautorė, baltų kalbų žinovė, profesorė Dalia Kiseliūnaitė. Kol suaugusieji žiūrėjo filmą, vaikai spalvino istorines vėtrunges bei kitokius istorinius ženklus.