Šiukšlių lengvatos kompensuojamos gyventojų sąskaita

Užsitęsusios atliekų vežėjo paieškos

Šiuo metu rajone surinktas šiukšles išveža UAB „Ecoservice“ pagal laikinąją sutartį. Pastovaus vežėjo ieškoma jau nuo 2011 metų, kuomet buvo nutraukta sutartis su vežėju ir buvo paskelbtas naujas konkursas. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyksta surasti pastovaus komunalinių atliekų vežėjo ir sudaryti paslaugos sutarties. Paskutinis konkursas, įvykęs praėjusių metų gruodžio mėnesį, buvo nutrauktas dėl pernelyg didelės pasiūlytos kainos. Tokią nuostatą ir kitas technines sąlygas siūlė 2016 metais mero potvarkiu sudaryta buitinių atliekų tvarkymo klausimų darbo grupė. Šiuo metu paskelbtas naujas konkursas. Jame numatytos tokios techninės sąlygos, kurias įgyvendinus, ateityje gyventojai galėtų tikėtis rinkliavos už šiukšlių išvežimą, mažėjimo. Bet tai ateityje. O šiuo metu kasdien rajone dirba trys šiukšliavežės mašinos ir vienas manipuliatorius. Dar viena šiukšliavežė yra rezerve.

Surinkimo mašinos privalės turėti svėrimo įrangą.

Viena iš techninių sąlygų - komunalinių atliekų surinkimo automobiliai privalo turėti svėrimo įrangą. Nors UAB „Ecoservice‘ atstovai skeptiškai žiūri į šią sąlygą. Mat papildomai reikėtų investuoti į vieną automobilį apie 15 000 eurų. Tačiau viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas  R. Rimkus laikosi kitokios nuomonės. Pirmiausia, tai galimybė kontroliuoti vežėją – kokį svorį surenka ir kokį pristato į savartyną. Tai užkirstų kelią vežėjo piktnaudžiavimui, nes jis gauna atlygį už paslaugą nuo išvežto atliekų svorio. Bene svarbiausias argumentas - tai galimybė ateityje diferencijuoti rinkliavos mokestį gyventojams, kadangi pagal ilgalaikį komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo projektinį planą, rajone bus įrengtos 69 aikštelės. Jos bus aptvertos, o patekimas tik su čipais, kurie bus išdalinti gyventojams. Ir tuomet gyventojams planuojama skaičiuoti rinkliavą nuo suneštų šiukšlių kiekio, kuris ir bus sveriamas išvežimo metu.

Šiukšlių išvežama mažiau, bet mokėti tenka tiek pat

Darbo grupės narys S. Blinkevičius, įsigilinęs į mokėjimo už komunlinių atliekų išvežimo tvarką, posėdyje pagrįstai kėlė klausimą dėl konteinerių dydžio. Pasirodo, kad individualių namų savininkai, deklaruojantys komunalinių atliekų kiekį, priversti mokėti daugiau. Kyla klausimas - kuo jie prastesni prieš kitus? Pradėjus gyventojams intensyviau rūšiuoti atliekas, kuomet individualiuose kiemuose atsirado rūšiavimo konteineriai, sumažėjo bendrųjų atliekų kiekiai. Tačiau gyventojams turi 240 l talpos konteinerius, kurių jau dabar neužpildo. Tačiau mokestis nesikeičia, nes pagal atliekų kiekio deklaravimo tvarką, nustatytą rajono tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T1-491, mažiausias leistinas kiekis – 0,24 m3. Dinamika yra tokia, jog išvežamų komunalinių atliekų kiekis sumažėja, bet žmogus priverstas deklaruoti didesnį kiekį ir už jį mokėti. Savivaldybės viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas R. Rimkus, komentuodamas šią situaciją, paaiškino: „Gyventojai verčiami deklaruoti didesnį kiekį tam, kad būtų atimta galimybė piktnaudžiauti, kad stengiantis mažinti deklaruojamus kiekius, privačių namų gyventojų atliekos neatsidurtų daugiabučių namų konteineriuose. Be to, deklaruojančių atliekų kiekis yra labai mažas, o ir kainų skirtumas gal tik keli eurai“, - sako R. Rimkus. Tačiau S. Blinkevičius mano kitaip – nėra žmogus skatinamas rūšiuoti atliekų ir dėl to mažiau mokėti už bendrą komunalinių atliekų kiekį.

Savivaldybės suteiktas lengvatas kompensuoja...gyventojai

Vienas iš aktualesnių klausimų - apie Savivaldybės skolą už komunalinių atliekų išvežimą ir jos grąžinimo tvarka. Deja, bet klausimas komiteto posėdyje nebuvo nagrinėjams. Šiais metais Savivaldybės vadovai, pristatydami praėjusių metų veiklos ataskaitą, pažymėjo, jog visiškai atsiskaitė su operatoriumi už komulinių atliekų išvežimą ir įsiskolinimų nebeturi. Beje, klausimas kyla, kodėl atsirado įsiskolinimas, juk mokame visi, o ir iš nemokančių išieškojimo tvarka yra aiški. Pasirodo, toks įsiskolinimas buvo dėl paslaugos lengvatų, suteiktų gyventojams 2010, 2011 ir 2012 metais. Pasak viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo R. Rimkaus, tuo metu nebuvo numatytas lengvatų kompensavimo mechanizmas. Tačiau 2009-06-25 Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-1046  „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių patvirtinimo“ byloja priešingai. Ši tvarka nepasikeitusi ir dabar – lengvatos kompensuojamos iš Savivaldybės biudžeto. Paslaugos tarifo dydis nustatomas iš trijų sudedamųjų:  tarifas už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų išvežimo į savartyną, kurio dydis – 34,98 eur/t, pridedant PVM, komunalinių atliekų priėmimo ir jų tvarkymo savartyne, taip vadinamasis vartų mokestis, sudarantis 29,32 eur/t, pridedant PVM ir nepadengtų rinkliavos sąnaudų, susidariusių 2010-2012 metais dalis, kurios dydis 6,43 eur/t, pridedant PVM. Sumoje ir pridėjus pridėtinės vertės mokestį, gauname kintamąjį rinkliavos tarifą už toną - 85,58 euro. Tarifas, kaip tarifas, tačiau įdomiausia dalis, kurios vertė 6,43 eur, o pridėjus PVM, visi 7,78 eur/t. Čia ta dalis, kurią gyventojai moka už lengvatininkus, dėl kurių Savivaldybė turėjo skolą! Turėjo, nes jos jau nebėra, pasak Savivaldybės vadovų. Kyla klausimas, kodėl mes, gyventojai, turime apmokėti skolą už suteiktas lengvatas, kai jos yra kompensuojamos iš biudžeto. (Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų XI skyriaus 57 straipsnis.). Reiškia, kad visi rajono gyventojai tos pačios tarybos sprendimu per šešerius metus sumokėjo už lengvatų kompensavimą. Tarybos narės S. Tamašauskienės nuomone, jei taip yra iš tikrųjų - tai nusikaltimas. Negana to, gyventojai mulkinami ir toliau. Kyla teisėtas klausimas - kam šis aitvaras neša pinigėlius?

Priklausomybė nuo konkurso

Gilinantis į komunalinių atliekų švežimo peripetijas, šių eilučių autoriui pavyko suprasti, kad visų blogybių ištaisymas bus ateityje, kuomet įvyks komunalinių atliekų vežėjo konkursas. Tada, pasak dirbančių šiuo klausimu, darbo grupės pirmininko, tarybos nario T. Budrikio ir viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo R. Rimkaus, tikimasi kryptingai eiti link rinkliavos tarifo mažėjimo, mažinant atliekų išvežimo kiekius. Bet jeigu atkreipsim dėmesį į septynerius metus vykstantį nesibaigiantį konkursą ir į techninės specifikacijos reikalavimus vežėjui bei kainos lubinę vertę, mažai tikėtina, kad šis konkursas greitai įvyks. Vargu ar verslas apsiims teikti paslaugą, su papildomom investicijom, kur pelno marža mažai apčiuopiama. Bet esmė ne joje. Visi kalba apie tai, kad esama tvarka bus pakeista po įvykusio konkurso, o tada pasijunti, kaip Ilfo ir Petrovo romane minimo Vasiukų kaimo gyventojas, kuriam „kabinami makaronai“ dėl šviesaus rytojaus.

Kitais metais laukia naujovės

Komiteto posėdžio metu buvo apsvarstyta ir 2019 metais įsigaliosianti prievolė rūšiuoti maisto atliekas. Kaip informavo viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas R. Rimkus, šiai prievolei Savivaldybė iš esmės pasiruošė. Yra užsakyti specialūs maisto atliekų konteineiriai, kurie bus pastatyti numatytose 69 aikštelėse. Didžiausia problema - maisto atliekų perdirbimas, kuriam keliami ypatingi reikalavimai. Tačiau Savivaldybė turi žodinį susitarimą su bendrove „Mars“, kuri kaip ir sutinka nemokamai paimti šias atliekas.