Prezidentė pasirašė pensijų sistemos pokyčių įstatymus

KODĖL REIKĖJO IMTIS PENSIJŲ KAUPIMO SISTEMOS PERTVARKOS?

Seimas pritarė pensijų pertvarkai, pagal kurią bus naikinami „Sodros“ pervedimai į privačius pensijų fondus ir keičiama kaupimo formulė: nuo kitų metų savo senatvei kaupti norintys žmonės galės prisidėti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Kaupimo formulė 3+1,5 yra nurodoma pagal būsimą mokesčių sistemą, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, o visų dirbančiųjų atlyginimai „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto. Dėl atlyginimų padidėjimo „ant popieriaus“ keisis ir procentinė įvairių mokamų išmokų ar rentų dalis, tačiau išmokos „į rankas“ eurais lieka tokios pat.

Pensijų pertvarka siekiama pasiruošti demografiniams pokyčiams, kai susiformuoja nepalankus darbingo amžiaus ir senatvės pensijos sulaukusių gyventojų skaičius. Ekspertai tai vadina demografine „duobe“.

Pertvarka susideda iš keleto dalių: pensijų kaupimo pertvarkos ir bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą. Bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą leidžia užtikrinti, kad senatvės pensijos būtų finansuojamos ne tik iš darbo, bet ir kitų mokesčių.

Kaupimo pertvarka sudaro sąlygas gyventojams kaupti savarankiškai ir ateityje gauti sodrinę bei asmeninę pensijas.

Pagrindiniai dalykai, kuriems pritarė Seimas

1. Pasiūlymas kaupti. Kaupti papildomai ar nekaupti – paliekama žmogaus pasirinkimui. Tačiau dirbantieji iki 40 metų ir visi dabartiniai kaupiantieji bus įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti. Pagal Seimo narių patobulintą pensijų kaupimo įstatymo variantą pasiūlymas kaupti bus kartojamas kas 3 metus iki žmogui sukaks 40 metų. Sulaukus šio amžiaus siūlymai kaupti teikiami nebebus.
2. Galima kaupti daugiau. Nors kaupimo formulė numato, kad žmogus prisidės 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio pagal naują mokesčių sistemą, tačiau bet kuris kaupiantysis gali nutarti kaupti daugiau. Už papildomas įmokas jis gaus gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Jeigu savo darbuotojo ateičiai kaups jo darbdavys, jis už papildomas įmokas galės pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą.
3. Pertrauka. Bet kurio žmogaus gyvenime pasitaiko periodų, kai pinigai reikalingi čia ir dabar, todėl pensijų kaupime sudarome galimybes padaryti bent 12 mėn. pertrauką per visą kaupimo laikotarpį. Ši pertrauka galės būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė neviršytų vienų metų.
4. Mažesni mokesčiai. Seimas ir Vyriausybė po diskusijų nutarė sušvelninti kaupimo poveikį gyventojams sumažindami būsimą „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokestį. Tai kompensuos 1,5 proc. įmokos iš 3 proc. asmens indėlio į kaupimą.
5. Laipsniškas įmokos augimas. Kaupti norinčio žmogaus įmoka nebūtinai iškart turi siekti 3 proc. Jeigu asmuo nori, jis galės rinktis laipsnišką įmokos augimą per 5 metus: nuo 1,8 proc. iki 3 proc.
6. Kaip žmogus sužinos apie įtraukimą? Tiksli informavimo procedūra bus nustatyta Vyriausybės nutarimu. Informacija žmogui turės būti pateikta iki įtraukimo metų sausio 31 d.
7. Kaip atsisakyti kaupti po įtraukimo? Jeigu žmogus šiuo metu nekaupia ir nenori to daryti, gavęs informaciją apie įtraukimą į kaupimo sistemą jis turės pranešti „Sodrai“ apie savo sprendimą. Kadangi reforma įsigalios nuo kitų metų, tai asmens sprendimas apie nenorą kaupti turės būti praneštas iki 2019 m. birželio 30 d.
8. Galima nebekaupti tiems, kurie kaupia. Šiuo metu kaupiantiems gyventojams, kurie nenori to daryti ateityje, atsiveria galimybė rinktis keletą variantų: pirma, su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ ir atkurti teises į visą sodrinę pensiją, tarsi asmuo nė nebūtų dalyvavęs kaupime, antra, stabdyti kaupimą pensijų fonde ir palikti pinigus jame iki sukaks senatvės pensijos amžius. ​Stabdyti kaupimą ar grįžti į „Sodrą“ bus galima iki 2019 m. birželio 30 d. pranešus apie tai savo kaupimo bendrovei.
9. Anuitetų teikėja – „Sodra“. Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuota anuitetų teikėja bus „Sodra“. Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės. Seimas nutarė įtvirtinti dvi anuitetų rūšis – atidėtąjį ir standartinį, o privalomą anuiteto įsigijimo ribą sumažino iki 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikėtų įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 tūkst. eurų suma.​
10. Didinamos senatvės pensijos. Dėl indeksavimo kitais metais senatvės pensijos turėtų vidutiniškai padidėti 6,82 proc. Taip pat didinamos mažiausios pensijos: šalpos pensija didėja nuo 117 iki 130 eurų, o mažesnes nei 232 eurų pensijas gaunantiems senjorams bus mokama individuali priemoka iki 20 eurų.

Pensijų kaupimo pertvarka įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.