Mokslams paskyrė devynerius metus ir užsikrėtė meile arkliams

S. Tarasauskas yra baigęs Buivydiškių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą ir tuometę Lietuvos veterinarijos akademiją. Iš viso profesijos mokslams atidavė devynerius metus. Po to kaip veterinarijos gydytojas stažavosi Vokietijoje.

„Lietuvoje manoma, kad Vokietijoje sporto šaka Nr. 1 yra futbolas. Su tuo galima sutikti, o arklių sportas ten yra prestižo dalykas, ir galima drąsiai teigti, kad tai sportas Nr. 2. Vokietijoje jis labai aukšto lygio“, - pasakojo S. Tarasauskas.

Užsikrėtęs meile arkliams jis grįžo į gimtinę. Pradėjo dirbti „Nemuno žirgyne“, turinčiame vos ne pusę tūkstančio trakėnų veislės žirgų. Iš Vokietijos į Pagėgių kraštą S. Tarasauskas parvežė nemažai naujovių – vienas pirmųjų šalyje pradėjo daryti galvijų šliužo pasislinkimo operacijas, cezario pjūvius ir t. t.

Beje, anksčiau Pagėgių pasienio veterinarijos poste, prieš ateinant S. Tarasauskui, puikiai veterinarijos gydytoju dirbęs Artūras Puodžiūnas išvyko į Vokietiją, o šiuo metu Anglijoje yra vyriausiasis veterinarijos chirurgas.

Pagėgių pasienio veterinarijos posto vedėjas Zenonas Komskis „Šilokarčemai“ sakė, kad neseniai S. Tarasausku buvo susidomėję Joniškio rajono ir Latvijos Respublikos veterinarijos tarnybos – siūlė geresnes darbo ir buities sąlygas. „Mes stengėmės visokiausiais būdais Sauliaus neišleisti, siūlėme viską, ką tik galėjome“, - teigė Z. Komskis.

Kartą dar prieš Lietuvos veterinarijos akademijos pertvarką tuometis rektorius Henrikas Žilinskas į Pagėgius buvo atsivežęs visą būrį studentų. S. Tarasauskas juos mokė kumelių ginekologijos praktinių dalykų, nes toje srityje jis yra vienas geriausių praktikų ir gydytojų Lietuvoje.

Pasidomėjome, kaip atsitiko, kad Alytuje, vienuoliktame daugiabučio aukšte užaugęs S. Tarasauskas pasirinko tokią kaimišką profesiją. Pasirodo, dėl to „kalčiausi“ yra jo seneliai. „Būdavo didžiausia bausmė, jei tėvai savaitgalį man neleisdavo važiuoti į kaimą pas senelius. Vaikystės visos vasaros buvo praleistos kaime, pripratau prie gyvulių. Studijų metais penktadieniais visos mintys būdavo ne apie mokslus, o kaip parvažiuosiu į kaimą. Pagėgių krašte gal mažiau tada buvo arklių, čia, Nemuno užliejamose pievose, burzgė daugybė traktorių. O Dzūkijoje šienapjoves, vartytuvus, grėblius traukdavo arkliukai“, - pasakojo dabar puikus savo srities specialistas S. Tarasauskas.