Išankstinis laidotuvių planavimas: protėviams – įprasta, šiandieniniam žmogui - naujovė

Nesutarimai tarp artimųjų

Nors tautiečiai jau dažniau iš anksto planuoja savo laidotuvių ceremoniją, situacijų, kai žmogus jokiame teisėtame dokumente nėra išreiškęs savo priešmirtinės valios dėl laidojimo būdo – netrūksta. Pasak ritualinių paslaugų centro „Rekviem“ komercijos vadovo Mato Niparavičiaus, tokių keblumų praktikoje pasitaiko, tačiau jų tikrai būtų galima išvengti.

„Neseniai susidūrėme su situacija, kai trys velionio vaikai niekaip nesutarė dėl laidojimo būdo. Artimiausiai su tėvu bendravusios dukterys teigė, kad tėvas norėjo būti kremuotas, o sūnus laikėsi priešingos pozicijos, tikindamas, jog tėvo valia buvo kitokia. Kitas, neseniai nutikęs atvejis dar kartą parodė, kad ateityje panašių situacijų galime tikėtis ir dažniau, nes nors Lietuvoje daugėja kartu gyvenančių porų, jos savo santykių formaliai neįteisina. Tokiu atveju, net ir gyvendami poroje keletą dešimtmečių, turėdami bendrą ūkį, teisiškai asmenys neturi teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl savo partnerio palaikų kremavimo, nes pagal LR Žmogaus palaikų laidojimo įstatymą, pirmumo teisė nuspręsti, kaip bus palaidotas velionis, suteikiama sutuoktiniui. Abiem minėtais atvejais tokių nesklandumų būtų buvę išvengta, jei žmonės būtų iš anksto pasirašę trišalę sutartį arba testamente teisiškai įtvirtinę savo valią dėl kremavimo“, – aiškina M. Niparavičius.  

Nesklandumų galima išvengti

Turėti iš anksto parengtą dokumentą, kokiu būdu norėtumėte būti palaidotas – išeitis, galinti padėti artimiesiems išvengti nesusipratimų emociškai sunkiu metu. Todėl pasak advokato Justino Usonio, paskutinio atsisveikinimo planavimas turėtų prasidėti nuo raštu išreikštos valios, kokiu būdu norima būti palaidotam.

„Pavyzdžiui, asmuo, testamente reikšdamas valią (sutikimą) dėl jo palaikų kremavimo, gali paskirti asmenį, kuris įsipareigoja po jo mirties užtikrinti kremavimo įgyvendinimą. Valios išreiškimo procedūra atliekama pas notarą. Civilinio kodekso nustatyta tvarka testamentas gali būti patvirtintas ir kitų asmenų, pavyzdžiui, ligoninės vyriausiojo gydytojo, tačiau toks testamentas turi būti perduotas saugoti notarui“,– apie valios dėl laidojimo būdo išreiškimą testamente kalba advokatas.

Tačiau testamentas – ne vienintelis dokumentas, kuriame galima iš anksto išreikšti norą dėl laidojimo būdo. Nuo 2012 m. Lietuvoje siūlomos trišalės sutartys, kurios pasirašomos tarp asmens, norinčio po mirties būti kremuotam, žmogaus, kurį jis įgalioja įgyvendinti šį norą, ir įstaigos, suteiksiančios šią paslaugą – krematoriumo. Pasak M. Niparavičiaus, šia galimybe naudojasi vis daugiau žmonių.

„Veiklos pradžioje trišalių sutarčių turėdavome vos keletą per metus, dabar pastebime, kad tokių sutarčių per metus būną keliasdešimt. Trišalės sutartys vienareikšmiai palengvina artimųjų, įpareigotų asmenų, kuriems po asmens mirties reikės pasirūpinti visais, su laidojimu susijusiais reikalais, naštą, nes šios sutarties pagrindu už paslaugas galima atsiskaityti netgi iš anksto. Trišalė sutartis žmogui suteikia galimybę išreikšti išankstinę valią dėl jam priimtiniausio laidojimo būdo, kartu su laidotuvių ceremonijų planuotoju sudėlioti pageidaujamą atsisveikinimo scenarijų bei pasirinkti, ar už visas paslaugas atsiskaityti iš anksto, ar tai po laidotuvių padarys artimieji“, – teigia M. Niparavičius.

Velionio valios įvykdymo garantas

Išreiškus valią, pavyzdžiui, dėl kremavimo, tik žodžiu, žmogus negali būti tikras, kad jo noras bus įvykdytas, mat giminaičiai tokią valią dėl įvairiausių priežasčių gali ignoruoti. Todėl dokumentuose įtvirtinta valia, advokato J. Usonio teigimu, vertingesnė nei žodinis artimųjų susitarimas, mat įpareigojimo nesilaikančio asmens gali laukti įvairios pasekmės ir netgi teismas. „Jei testamente buvo nustatyta kremavimo įvykdymo sąlyga ir artimieji jos nevykdo, tai reiškia nevykdo velionio valios, todėl gresia atitinkamos pasekmės. Pavyzdžiui, jei testamente buvo aiškiai nustatyta, kad valią įsipareigojęs įvykdyti asmuo gaus palikimą tik tada, jei įvykdys savo įsipareigojimą kremuoti, tačiau to nepadarė, gali kilti paveldėjimo pagrįstumo klausimas. Tokius ginčus nagrinėtų teismas“, – pažymi advokatas.

Tendencijos džiugina

Ir nors laidojimo paslaugų srityje nesutarimų tarp artimųjų tiek dėl atsisveikinimo ceremonijos scenarijaus, tiek dėl velionio laidojimo būdo – pasitaiko, vis dėlto, šios srities atstovų teigimu, pastebimas besikeičiantis visuomenės požiūris, kai svarbiausia tampa ne tik pagarba velioniui, bet ir jo pomirtinių norų vykdymas. Tiesa, M. Niparavičius atkreipia dėmesį, kad nuostata dėl išankstinio laidotuvių planavimo keičiasi sunkiau, mat daugelis tautiečių trišalę laidojimo paslaugų sutartį laiko vos ne mirties nuosprendžiu.

„Išankstinis atsisveikinimo ceremonijos planavimas – labai individualus pasirinkimas, kuris priklauso nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo. Neretai girdime nuostatą, jog pasirašius trišalę sutartį ir suplanavus pageidaujamą atsisveikinimo scenarijų, tarsi pasirašomas ir pats nuosprendis, kad jau atėjo laikas iškeliauti iš šio pasaulio. Tikėtina, kad tai labiau susiję su mūsų kraštui būdingais kultūriniais ir religiniais įsitikinimais, tačiau užsienyje tokia praktika yra ypač dažnas reiškinys. Išankstinis laidotuvių planavimas nėra mirties nuosprendis, greičiau tai pagalba artimiesiems, nes mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susidursime kiekvienas“, – pastebi M. Niparavičius.

Laidojimo paslaugų sritis keičiasi, o su šiais pokyčiais ateina ir naujos galimybės. Todėl šiandien planuoti laidotuves iš anksto ir teisiškai įtvirtinti savo norą dėl laidojimo būdo reiškia galimybę ir artimiesiems – būti tikriems, kad artimojo pasirinktas laidojimo būdas yra būtent jam tinkamiausias.