Šimtmečio „Tautiška giesmė“, laikant 1000 kvadratinių metrų trispalvę

Dailininkų paroda

Šiemet pagėgiškiai buvo nustebinti profesionalių dailininkų darbų paroda. Savaitę iki šventės vykusio plenero dalyviai, dailininkai-profesionalai: Skaidrė Butnoriutė, Nijolė Kupelytė, Adelė Kasputienė, Augenis Kasputis, Kazys Bimba, Gintaras Palemonas Janonis, Saulius Kruopis nutapė įvairius miesto objektus, vaizdus ir nudžiugino žiūrovų akis spalvingais, žaismingais kūriniais.

Dviratininkų žygis

Miesto parke dviračių žygio dalyvius ,,pamankštino" ir žygiui paruošė koordinatorė Svetlana. Apšildę raumenis, dviratininkai pasiruošė kelionei į Stoniškius, Lumpėnus, Piktupėnus, Kentrius ir Panemunę. Ši iniciatyva kilo Pagėgių bendruomenės ataskaitiniame susirinkime, kur seniūnas Dainius Maciukevičius pasiūlė įdomiau organizuoti žygį, o būtent - nuvažiuoti į kitas bendruomenes, pabendrauti su žmonėmis ir kartu sugrįžti prie kultūros centro. Ši idėja  pasiteisino, nes šiose vietovėse atvykusiųjų laukė bendruomenių atstovai: dviratininkai buvo pavaišinti, pasiūlyta dalyvauti viktorinose, atlikti linksmus uždavinius, žaidimus, o grįžtant atgal, prisijungė ir vietos dviratininkai. Smagiai pabendrauta, nutiesti šilti bendrystės tiltai. Pasak S. Musvydienės, žygyje užsiregistravo 181 dalyvis. Vyriausiam žygio dalyviui Bulsiui Vytautui - 80 metų, vyriausiai moteriai Urbonienei Stasei - 75 metai, o jauniausia dalyve tapo 3 metų Juškevičiūtė Andrėja. Gausiausiai dalyvavo  šešių narių Orlovų šeima. Labai buvo malonu tarp dviratininkų pamatyti  žymų kraštietį, profesionalų sportininką Raimondą Rumšą. Grįžus į Pagėgius, prie kultūros centro darbščiųjų Neįgaliųjų draugijos šeimininkių dėka visų pavargusių iš kelionės laukė skanūs naminiai patiekalai: rūgštynienė, kiaušinienė, arbata.

Sveikinimai ir padėkos

Nuoširdžią padėką už pagalbą, organizuojant šventę, Edmundas Incius tarė Pagėgių savivaldybės administracijai, Pagėgių socialinių paslaugų centrui, Pagėgių savivaldybės kultūros centrui, Pagėgių Neįgaliųjų draugijai, Lietuvai pagražinti draugijai, Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijai „Nemunas“, Pagėgių dviratininkų klubui, Pagėgių Vydūno viešajai bibliotekai, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijai, Pagėgių seniūnijai, VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centras“, Pagėgių kredito unijai, Pagėgių policijos komisariatui, UAB „Rimsauga“, Romanui Ambrozai, Dariui Ciganui, Danutei ir Vaclovui Kasnauskams, Ernai ir Petrui Vaišvilams, Pagėgių parapijos šv. Kryžiaus klebonui Kaziui Žutautui, Pagėgių evangelikų-liuteronų parapijos labdaros organizacijai „Pagėgių Sandora“. Šių bičiulių dėka šventės tampa įsimintinos ir gražios.

Susirinkusiuosius sveikino iš Šimtmečio Dainų šventės grįžęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kuris antrino Pagėgių savivaldybės Nevyriausybinių reikalų koordinatoriui Edmundui Inciui ir kalbėjo, kad sutelktas darnus darbas visada duoda gražių vaisių, o būtent sutelktumo ir gražaus bendradarbiavimo reikia Lietuvai. Susirinkusiuosius taip pat sveikino Dainų šventėje dalyvavę šokėjai, jų vadovė Gražina Paliokienė ir Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Švente ir visais susirinkusiais džiaugėsi ir Valstybės dienos proga sveikino Pagėgių evangelikų-liuteronų bažnyčios pirmininkas, šventės rėmėjas Petras Vaišvila. Tvirtybės ir vienybės ąžuolo vainikais apdovanoti varduvininkai Mindaugai ir dailininkų plenero dalyviai.

Lietuvos himno skambesys didžiulės trispalvės fone

Himnas po vieną neskamba, jam reikia būrio nuoširdžiai, patriotiškai nusiteikusių, bendrą istoriją, bendras šaknis, bendrą valstybę turinčių žmonių. Tokie ir pasijutom belaikydami 1600 kvadratinių metrų trispalvę. Su tokiais prakilnumo ir iškilmingumo jausmais ir giedojome savąją giesmę. Vėliavą laikė arti dviejų šimtų žmonių, neabejingų savo kraštui, Lietuvai ir pasauliui. Po  giesmės skambėjo liaudiškos dainos, po gražių fejerverkų šventiškai apsikabinta, palinkėta prasmingo kito Valstybės šimtmečio. O aitvarais pakelta ir apšviesta istorinė valstybės vėliava, dar ilgai plevėsuojanti tamsiame danguje, kiekvieną parlydėjo namo ir pripildė širdis šventinio pakylėtumo jausmo. Jausmo, kad ir gyventi, ir dirbti geriausia savo namuose – Lietuvoje, kur esi savas tarp savų.