Vienybės akimirka suvienijo ir šilutiškius

Lietuva – kiekvieno namai

Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną pirmą kartą įgyvendinta 2009-aisiais. O šiais metais, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, buvo užsibrėžtas ambicingas tikslas – parodyti, kad visame pasaulyje yra 4 milijonai lietuvių ir visiems priminti, kur yra Lietuva.

Pagal organizatorių žemėlapį, Lietuvos himnas buvo giedamas ne tik Rytų, Vakarų Europoje, bet ir Maroke, Indijoje, Saudo Arabijoje, daugybėje valstijų Jungtinėse Amerikos Valstijose. 
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, sveikindamas tautiečius su Valstybės diena, pabrėžė, kad Lietuva yra ir bus kiekvieno lietuvio namais.
„Šių metų Valstybės diena – ypatinga. Tūkstančiai Lietuvos žmonių iš viso pasaulio sugrįžo namo švęsti Lietuvos šimtmečio ir pasidžiaugti didžiausiu mūsų Tautos kultūriniu palikimu – dainomis ir šokiais. Tai ypatingai šviesios dienos, leidžiančios pajusti gilius, mus visus jungiančius saitus. Per šimtą atkurtos Lietuvos metų nueitas nelengvas kelias. Visos Lietuvos šeimos patyrė daug skausmo ir tamsos akimirkų. Visgi mūsų niekas nepalaužė – atsilaikėme. Tūkstantmetė Lietuvos dvasios stiprybė vedė mus į priekį. Šiandien tiek Vilniuje, tiek visame plačiame pasaulyje galime išdidžiai švęsti Lietuvą“, – sakoma premjero sveikinime.

Tapo tradicija

Unikali tautos iniciatyva, palaikoma pavienių žmonių ir aktyvių bendruomenių, jau tapo mūsų laikų tradicija ir neatsiejama Lietuvos identiteto dalimi pasaulyje. Mus visus vienijanti šventė yra gyvas įrodymas, kad ir nedidelė tauta gali daryti didelius bei reikšmingus dalykus. Vienybės akimirka suvienijo ir šilutiškius. „Vardan tos...“ skambėjo įvairiausiuose Šilutės rajono kampeliuose.

Pavyzdžiui, švėkšniškiai jau dešimtąjį kartą susibūrė prie šv. apaštalo. Jokūbo bažnyčios. Ko gero, tai buvo paskutinis kartas, kuomet miestelėnai ir svečiai rinkosi prie bažnyčios. Savo sveikinimo kalboje Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis užsiminė, kad kitais metais planuojama rinktis prie signataro Kazimiero Šaulio skulptūros. Susirinkusiems sugiedojus „Tautišką giesmę“, niekas neskubėjo skirstytis, nes liaudiškų dainų pynę jiems dar padovanojo Inkaklių „Dainoriai“.

Tradiciją tęsia ir Ramučių kaimo bendruomenė „Navata“. Susikibę už rankų, jie ne tik Lituvos himną  sugiedojo. Iš ramutiškių lūpų skambėjo ir patriotiškos dainos.

Prie idėjos prisidėjo ir Gardamo kaimo bendruomenė „Tenenys“.  Jos pirmininkė Birutė Pocevičienė džiaugėsi, kad giesmės giedoti kasmet atskuba vis daugiau žmonių.

Skaitė linkėjimus Lietuvai

Širdys plakė vienu ritmu ir Šyliuose. Kintų bendruomenė skubėjo ant Minijos tilto. Čia plazdėjo vėliavos, o susirinkusiųjų veidus nušvietė pasididžiavimo savo šalimi šypsenos. Sugiedojus „Tautišką giesmę“ skambėjo linkėjimai, skirti Lietuvai ir Kintams. Juos rašė ir Usėnų seniūnijos bendruomenė. Usėniškiai rinkose parke. Kai kurie atėjo kartu su šeimos nariais, draugais, pasipuošę tautiniais kostiumais, nešini tautine atributika. „Lietuvai ir lietuviams - stiprybės, tvirtybės ir ištvermės“, -  linkėjo bendruomenės pirmininkė Aldona Rauktienė. „Lietuva, klestėk ir džiūgauk! Juk aš su tavimi!“, - sakė Jūratė, o Rūta pridėjo: „Vienybės, kad kurtume gražią ir išsvajotą Lietuvą kartu“.  Tai tik keletas frazių, kurios buvo ištartos liepsnojant laužams. O jų  būta daug. Usėniškiai susibūrimo metu džiaugėsi, kad galėjo dalyvauti „Dainų šventėje“ ir pajausti nepakartojamą ir žodžiais nenusakomą jausmą. Už tai ištartas didelis „Ačiū“ seniūnui Algirdui Raukčiui, kuris daug dėjo pastangų, jog minėtame renginyje usėniškiai galėtų dalyvauti.