Mažų namų projektai – protingas pasirinkimas

Kodėl verta statytis nedidelį namą?

Daugelis pripažįsta, kad kurti savo svajonių namus yra vienas maloniausių užsiėmimų gyvenime. Nusprendus statytis namą, reikėtų įvertinti, kiek žmonių jame gyvens ir tai, jog jis reikalaus nuolatinės jūsų priežiūros. Kuo daugiau kvadratinių metrų – tuo daugiau reikės darbo ir finansinių išteklių jį prižiūrint ir remontuojant. Pastaruoju metu itin populiarėja nedideli namų projektai. Kodėl? Dėl savo ekonomiškumo. Optimaliausias gyvenamojo namo plotas yra iki 80 m² – tokį namą nesudėtinga tvarkyti ir prižiūrėti. Tokius namus dažnai renkasi jaunos 2 - 4 asmenų šeimos arba vyresnės poros, kurių vaikai kartu jau nebegyvena. 80 m² namą patogiausia planuoti vieno aukšto, jis puikiai tilps net ir standartiniame miesto 6 arų sklype. Be to, tokius projektus architektai greičiau parengia, o statybininkai – pastato. 

Maži namai greičiau suprojektuojami bei pastatomi dėl šių priežasčių:

• Namui iki 80 m2 statybų metu nėra privaloma samdyti techninio prižiūrėtojo. Nors ir statydami tokį gana nesudėtingą statinį, žmonės apsisprendžia techninę priežiūrą samdyti. Taip norėdami užsitikrinti statybos darbų kokybę. 
• Jų statybai nereikia didelės statybininkų komandos arba galite statyti patys, t. y. ūkio būdu;
• Funkcionaliai išplanuotame 80 m2 name telpa visos būtiniausios patalpos: svetainė, virtuvės ir valgomojo zona: 30 – 40 m²; 2 – 3 miegamieji kambariai: 9 – 12 m². Likusią erdvę turi dalintis pagalbinės patalpos: holas, sandėliukas, katilinė, vonios kambarys – šioms patalpoms dažniausiai tenka nedaug vietos.
• Maži namų projektai nereikalauja tiek daug įvairių statybinių medžiagų;
• Nedidelių namų statybos procesas yra paprastesnis, todėl rangovams kyla daug mažiau problemų;
• Mažo namo projektą yra daug paprasčiau paruošti, suprojektuoti ir įregistruoti jau baigtą statinį;
• Greitesnė statyba paprastai reiškia efektyvesnį ir jos finansavimą – mažesnius kreditus, jų palūkanas bei lengvesnes sąlygas jiems gauti.

Mano asmeninė tokių namų statybos patirtis leidžia teigti, kad maži namai yra ne tik pigiau ir greičiau suprojektuojami bei pastatomi, bet, kas itin svarbu dabar, žymiai pigiau išlaikomi. Tokiame name jūsų mėnesinės sąskaitos už šildymą ir kitas paslaugas bus žymiai mažesnės. Be to, kuo mažesnis namas, tuo mažiau išleisite įvairiems baldams ir kitiems namo interjero akcentams. Ir dar, kas tikrai reikšminga ir aktualu: nedidelis namo plotas skatina jo gyventojus aktyviau bendrauti tarpusavyje, palaikyti nuolatinį ryšį. Taigi, maži namai tampa populiarūs ir ši tendencija jau reiškiasi ne vienerius metus. Panašu, kad ir  ateityje ji tik stiprės ir taps dar ryškesnė.

Kokios sąlygos numatytos pirmąjį būstą regionuose norinčioms įsigyti arba statyti jaunoms šeimoms?

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. šalyje įsigalios įstatymas, kuriuo Seimas pritarė Vyriausybės siūlymams, suteikti subsidijas pirmą būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms, nevertinant jų pajamų. Pagrindinis šio siūlymo tikslas yra regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas.

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais projektais, jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vaiką auginantis vienas tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 35 metų, galėtų pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:

• neauginančioms vaikų – 15 proc.
• auginančioms 1 vaiką – 20 proc.
• auginančioms 2 vaikus – 25 proc.
• auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Ji būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos. Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos. Parama būtų skiriama įsigyjant pirmą būstą tik regione. Kompensacijos nebus taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenos, taip pat dalyje Palangos miesto. Norintys gauti minėtą subsidiją, turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

Pagal Vyriausybės siūlymą, jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kreditui pirmajam būstui įsigyti, negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu.  Jeigu ji per pirmuosius 10 metų nuosavybės teises perleis kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Kaip vyktų subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.

2. Deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.

3.Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad, nesant pinigų subsidijoms, šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36 - eri, jie vis tiek  prašymo teikimo metu buvo 35 - erių ir atitinka reikiamus kriterijus.

4. Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.

5. Kredito įstaiga per du mėnesius priima sprendimą suteikti ar nesuteikti kreditą. Nusprendusi suteikti paskolą būstui, kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Ką turėtų padaryti vietos valdžia?

Akivaizdu, jog šiuo metu mūsų šalyje atrodo, kad yra gana palankios sąlygos jaunoms šeimoms įsigyti arba statytis savo būstą. Rudenį įsigaliosiantis LR Seimo priimtas įstatymas suteikia tokias galimybes mūsų šalies gyventojams, bet ar žmonės ryšis jomis pasinaudoti? Šis klausimas lieka atviras. Akivaizdu, kad ne vienas apie tai jau mąsto arba tai tikrai padarys artimiausiu metu. Tai tikrai nebus lengvas sprendimas ir tam turi ruoštis ne tik gyventojai, bet ir regioninių savivaldybių administracijos. Jos turėtų tokio būsto statybai  numatyti galimas teritorijas, parengti jų infrastruktūrą ir kitus būtinus sprendinius, būti pasiruošusios suteikti būtiną informaciją. Tai būtų didelė paspirtis jaunai šeimai, nutarusiai kurti savo gyvenimą vienoje ar kitoje savivaldybėje. Būtina įvertinti ir kitus galimus iššūkius, pvz.: ar bus patenkinti jaunos šeimos poreikiai ir jų vaikai galės pilnai pasinaudoti ikimokyklinio, kitų formalaus ir neformalaus švietimo įstaigų paslaugomis. Galiausiai, visi puikiai suprantame, jog nepakanka regione pasistatyti ar įsigyti būstą – reikia galvoti ir apie tai, ar likti krašte nutarę jauni žmonės turės jų pasirengimui tinkamą  darbą. Vietos valdžia turėtų gerai pasiruošti tam sudarydama palankesnę aplinką smulkiojo ir vidutinio verslo kūrimui, kad naujakuriai nepapildytų asmenų, gaunančių pašalpas gretas. Apie tai reikia galvoti jau dabar ir numatyti visus iššūkius, kurie gali kilti įgyvendinant mūsų šalies aukščiausios valdžios iškeltus tikslus.