Grūdų sandėliuose į aruodus pabiro pirmieji javai

Neaišku, kiek bus išskaičiuota

P. Miklovis augina kviečius, miežius, rugius, žirnius ir grikius. „Iš vieno lauko žieminių kviečių byrėjo po 6 tonas iš hektaro, iš kito - tik po dvi. Didesnis derlius tame plote, kurį vakarais laisčiau. Rugiai atrodo neblogai. Jei geras oras, už geros savaitės būtų galima kulti. Žirniai irgi neprasti. Grikiai gražiai žydi. Jų žiedai pilni bičių. Laukas atrodo lyg avilys. Šiaip, viskas atrodo neblogai. Žinoma, sausra įtakos turėjo. Nedraudžiau. Neapsimoka to daryti. Geriau turėti nuostolį nei drausti.  Ne kiekvienais metais nuostolis būna. Pernai buvo geresni metai, šiemet – prastesni, bet vidurkis bus panašus kaip ir praėjusiais. Kainos šiek tiek aukštesnės. Tad jei derlingumas mažesnis – dengia kaina“, - kalbėjo ūkininkas.

Liepos 13-ąją jis savo derlių nuvežė parduoti įvairias grūdines kultūras superkančiai įmonei, UAB „Imlitex“. Vyras buvo pirmasis tai padaręs. Kviečiai superkami po 143-160 eurų už toną, rugiai – 120 eurų.  Pasak pašnekovo, dar bus priskaičiuotas mokestis už drėgnumą, neaiškios dar ir džiovinimo išlaidos. Todėl galutinės kainos dar nežino.

„Dirbu ir su miškovežiu – dieną, naktį. Tad ir pajamų yra. Žemės ūkis yra kaip papildoma verslo šaka. Tėvų tėvai buvo ūkininkai. Savo ūkį sukūriau pats“, - džiaugėsi P. Miklovis. Jis anksčiau turėjo pienininkystės ūkį.  Anot jo, gyvenimas padiktavo tokias sąlygas, kad teko karvių atsisakyti.

Rekomendavo stebėti, iš kur atkeliauja pirmasis pavasarinis lietus

P. Miklovis teigia, kad pienininkystė - geras dalykas, bet darbo daug, o darbo jėgos labai trūksta – rasti darbuotojų praktiškai neįmanoma. Ėmė auginti grūdines kultūras. Ūkyje daugiausia dirba vienas, o kai gali, į pagalbą atskuba sūnus Svajūnas. Teikti paraiškų Europos Sąjungos lėšoms gauti, ūkininkas neplanuoja. Kažkada iš šių lėšų įsigijo šaldytuvą. Visą transportą – traktorius, kombainus, įvairius padargus, reikalingus ūkio darbams atlikti, pirko iš savo asmeniškai sukauptų lėšų.

„Ir pernai, kai ištisai viskas skendo potvynyje, spėjau derlių nuimti. Kasmet rašau, kas kada vyksta. Stebiu orą. Pavasarį gali spėti, koks jis bus. Reikia atkreipti dėmesį, iš kokios pusės pavasarį ateina pirmasis lietus. Jei ateina iš Leningrado, reiškia metai bus lietingi. Jei pareis iš rytų pusės – bus sausi metai, jei iš šiaurinės – sulauksime visko. Lietus dažniausiai visada bus iš tos pusės, iš kurios atėjo pirmasis. Daugiametė praktika pasitvirtino. Kai viską užsirašai, paskui susiplanuoji darbus. Stengiuosi anksti patręšti“, -  sakė ūkininkas. Jis pokalbio metu nė karto nedejavo, kad sunku, o priešingai – į viską žiūrėjo labai optimistiškai.

„Permylėtus“ laukus išguldys

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sakė, kad dėl buvusios sausros daugelis nesulauks tokio derliaus, kokį planavo. Pasak jo, rugiapjūtės darbus pristabdė lietus. „Jei ūkininkas planavo iš hektaro gauti 5 tonas, vidutiniškai bus 3 tonos. Žiūrint į visumą, sausra žalos padarė. Ko ji  nespėjo, tą gali padaryti liūtys, škvalai“, - teigė pašnekovas.

Anot jo, labiausiai išguldomi tie javų laukai, kurie yra „permylėti“, t. y. pertręšti. „Galvokime, ką dedame ant stalo. Paskui dejuojame, kad neišeiname iš ligoninių. Nepertręškime“, - priminė K. Andrijauskas.

Lietuvos Respublikos ministerija informuoja, kad parama žemdirbiams dėl praėjusiais metais padarytų liūčių nuostolių bus išmokėta laiku ir tai ketinama padaryti dviem etapais. Europos Komisija Lietuvai nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų. Kompensacija bus išmokėta iki rugsėjo mėn. pabaigos. Šiuo metu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras apibendrina žemdirbių pateiktus duomenis apie žuvusius pasėlius. Rezultatai bus pateikti iki liepos 18 d., lėšos jau yra numatytos, tad žemdirbiams žadėta parama bus suteikta. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, dėl EK skirtos paramos paraiškas pateikė apie 2500 žemdirbių, prašančių kompensuoti nuostolius 107 tūkst. hektarų plotuose.

Dėl sausros padarinių aktyviai ieškoma žemdirbiams palankių sprendimų. Jau dabar pasiekta, kad būtų taikomi sušvelninti žalinimo reikalavimai - tai reiškia, kad tie, kam trūksta pašarų, galės nušienauti pūdymo plotus ir naudoti pašarui. Be to, deramasi ne tik dėl ankstesnio tiesioginių išmokų avansu išmokėjimo, bet ir didesnės jo dalies.