Žaibas sukėlė gaisrą

Apie įvykį, jog rūksta medis kelyje Juknaičiai-Sausgalviai po žaibo iškrovos, buvo pranešta Šilutės ugniagesiams-gelbėtojams. Jiems atvykus, degė plačiašakio viduje esanti drevė. Ugnies malšintojai medį nupjovė, užgesino iš jo besiveržiančias liepsnas ir pašalino nuo kelio.

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos laikinai einantis viršininko pareigas Arūnas Ališauskas teigė, kad per savaitgalį tai buvo vienintelis įvykis, kurį sukėlė gamtos stichija. Meteorologų duomenimis, apie 70 proc. dienų su perkūnija pasitaiko, būtent birželio – rugpjūčio mėnesiais. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, rudenį – vakarinėje, žiemą - dažniausiai pajūrio rajonuose.

Primename, kad žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją. Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.