Kaip viena šeima degutiškius padalijo į dvi stovyklas

O buvo taip

Sausio 16 dienos „Šilokarčemos“ laikraščio numeryje rašėme apie tai, kaip Degučiuose užsiliepsnojo kaimo pakraštyje esantis namas. Tuokart namuose buvusioms namo šeimininkei ir paauglei anūkei pavyko išsigelbėti, jos didesnių sužalojimų nepatyrė, tik buvo ištiktos šoko. Liepsnos netruko praryti medinį namą ir daugelį jame buvusių daiktų.

Keturių asmenų šeima žiemą liko be pastogės. Tačiau gerų žmonių dėka  jiems pasiūlyta apsigyventi netoliese esančiame bendrabutyje. Antrame aukšte esančiame bute nėra nei šildymo, nei vandentiekio, nei kanalizacijos, tačiau... Vis stogas virš galvos. Deja, naujuosius gyventojus nesvetingai priėmė kaimynai, kurie stengiasi, kad ši šeima kuo greičiau išsikraustytų. Pasidomėjome, kodėl taip yra.

Kaimynai nori, kad šeima kuo greičiau išsikraustytų

Žinoma, pirmiausia norėjosi išgirsti Žėlių šeimos kaimynų nuomonę apie tai, kodėl šie priešinasi nelaimėlių gyvenimui bendrabutyje. Juk padėti bėdos ištiktiesiems niekas neatsisako. Tame pačiame bendrabutyje, kur šiuo metu įsikūrusi Žėlių šeima, sutiktos moterys išties negailėjo piktų žodžių. Tad kodėl gi Degučių centre esančio daugiabučio namo gyventojai priešinasi Žėlių gyvenimui. „Tai gerianti šeima. Ten nuolat prieina jų draugų, vyksta išgėrinėjimai, triukšmaujama. Visiems neramu tokius kaimynus turint. Bijome, juk negali žinoti, kas jiems užeis. O jeigu ir čia sukels gaisrą? Ten pas  juos nėra nei šildymo, nei kanalizacijos. Tai kaip jūs manot, kur jie eina į tualetą? Ogi į balkoną. Tam ten ir skalbiniai padžiauti, kad nesimatytų, ką daro. Ryte, kai jie atsikelia, pradeda keliauti kaip traukinys. Jiems siūlė socialinį būstą Žemaičių Naumiestyje, bet kažkodėl atsisakė ten eiti. Žmonės jiems suaukojo pinigėlių, Savivaldybė taip pat skyrė. Jūs paklauskit, kur tie pinigai dabar yra? Viską ištaškė, pragėrė ir vėl kažko laukia. Aišku, kai kam bėda, juk visa bendruomenė padeda, nepalieka vienų, kas kuo gali, tas prisideda, bet čia visai kita situacija. Žinoma, vyras dirba šiek tiek, didžiausia problema ten su mama ir sūnumi. Jūs pamatytumėt, kaip tuomet, kai Birutė būna išgėrusi ir gauna pinigų ji kalba su aplinkiniais. Čia, Degučiuose, bet kurio paklauskite apie šią šeimą, visi pasakys, kad iš tų žmonių nieko gero nėra“, - kalbėjo prisistatyti nepanorusios degutiškės.

Nelaimėliai džiaugiasi pagalba

Išklausius tokią kaimynų nuomonę pasibelsti į Žėlių namų duris buvo nedrąsu, mat nežinojome, kas laukia už jų. Vis dėlto pravėrus jų laikino būsto duris namuose buvę sutuoktiniai Birutė ir Eduardas maloniai pakvietė užeiti vidun. Erdviame kambaryje jautėsi žiemiškas šaltukas. Nors aplinka skurdi, tačiau lovos tvarkingai paklotos. Viename kampelyje įrengta virtuvėlė, kitame – miegamasis ir svetainė. Netvarkos nesimatė, kad ir tokiomis skurdžiomis sąlygomis gyvena. Nelaimėlių šeimyna esama padėtimi nesiskundė. „Yra kaip yra, pripratome, šiltai apsirengiame ir nebūna šalta“, - sakė  Eduardas. Mums besikalbant sugrįžo ir jų sūnus Audrius su draugu. Vaikinas paaiškino, kad draugui padeda ruoštis laidotuvėms. Štai paprašyti papasakoti apie dabartinį savo gyvenimą degutiškiai sakė neturintys kuo skųstis ir džiaugėsi, kad yra kur prisiglausti. „Vienas ūkininkas sakė, kad atveš mums krosnelę pasišildyti. Nusipirkome dujų balioną, pasistatėme viryklę, tai nuo jos dar šiek tiek prišyla. Nežinome, kiek čia gyvensime, bet manau, kad iki kovo pradžios. Man tiesiog trūksta žodžių padėkoti tam žmogui, kuris mums leido čia įsikurti. Taip pat daug padėjo Tadas Girčius, kiti Degučių ūkininkai, esame labai jiems dėkingi“, - pasakojo Birutė. Negalėjome nepaklausti ir kodėl kaimynai yra nusiteikę priešiškai jų atžvilgiu. Pasak moteris, ne visi yra nusiteikę prieš. „Mes čia juk nieko blogo nedarome, netriukšmaujame, tyliai gyvename. Vandens parsinešame iš savo šulinio, ten jį ir išpilti nunešame“, - tikino Birutė. Pasidomėjome ir apie Savivaldybės skirtus pinigus, kuriuos esą jie išleidę neaišku kam. „Už tuos 400 eurų mes tikrai nenusipirksime buto. Tai pinigai maistui. Dar benzininį pjūklą nusipirkau už 100 eurų, nes manasis sudegė. O jis reikalingas, mat sudegusiame name reikia viską ardyti. Tvarkysimės savo namus ir eisime atgal. Planuojame likusį tvartą susitvarkyti ir ten gyventi. Turime daug rėmėjų, kurie mums sakė padės atstatyti namą“, - sakė Eduardas.

Štai mums besikalbant Audrius užsiminė, kad jau kovo mėnesį išvažiuos į Norvegiją užsidirbti pinigų, už kuriuos galėtų padėti tėvams atstatyti savo namus. „Man jau užsakyti bilietai. Padeda tikrai geri draugai. Tik dėl to gaisro ir išvažiuoju. Ten jau surado ir darbo vietą. Dažysiu namus“, - pasakojo vaikinas. Audrius tikino darbo nebijantis, ir dabar dirbantis, tai bulves pardavinėjantis, tai dar kokio darbelio susirandantis.

Šeimyna tvirtino, kad tikrai nebadauja, o turimus pinigus išleidžia maistui. Štai parodė mums ir spintelėje prikrautas kruopas, balkone esančius maisto produktus. Balkonas jiems kaip šaldytuvas.

Pasidomėjome, kodėl šeima nesiglaudžia pas giminaičius. Visi jie vieningai teigė nenorintys niekam būti našta.

Apgailestavo Eduardas dėl vieno, kad darbdavys jį per anksti atleido iš darbo, todėl jis pusę metų negauna pašalpos iš Darbo biržos. Vyriškis pasakojo, kad su dviračiu į darbą važiuodavo net 11 kilometrų. „Bet kaip nors išsisuksime, einame pas ūkininkų padirbėti. Rankas turime – tad užsidirbsime. Aš dar dirbu Degučių bendruomenės namuose, kūrenu krosnį, šiek tiek ten užsidirbu“, - kalbėjo E. Žėlys.

Namuose, kuriuose dar taip neseniai siautėjo gaisras, Žėlių šeima išgyveno 30 metų.

Kenkia jiems padėjusiems?

Pakalbinome ir Degučių seniūnaitę Irena Vismantienę, kurios teiravomės, kodėl daugelis Degučių gyventojų taip priešiškai nusistatę. Pasak seniūnaitės, tai ne tie žmonės, kurie gali gyventi bendruomenėje, mat jie kitiems kenkia. Degutiškė pasakojo, kad Audrius esą net kaimyną buvo apvogęs, be to, dar vienas butas, kuriame jau ilgą laiką niekas negyvena, išplėštas tik Žėliams  atsikrausčius į daugiabutį. „Yra ir daugiau atvejų. Štai vienas degutiškis davė norėdamas gero pinigų Audriui, o vėliau iš to žmogaus buvo pavogti ir likusieji pinigai. Žmogus sunkiai uždirba pinigus, nori padėti, o jie tuos pinigus nežinia kur išleidžia“, - sakė I. Vismantienė.

Seniūnas nuleidžia rankas

Apie šią situaciją Žemaičių Naumiesčio seniūnas pasakojo taip: „Tikrai norėjome padėti šitai šeimai, ir stengėmės dėl jos. Vis vežėme į Šilutę. Netgi pasirūpinome, kad iš Savivaldybės gautų 400 eurų. O ką jie padarė? Nuvežėme Eduardą pasiimti iš sąskaitos pinigų, o ten – vos 19 eurų belikę. Per kelias dienas jie sugebėjo šitokią sumą išleisti. O juk buvome sutarę, kad tuos pinigus palaikys seniūnaitė kol jie pradės namą tvarkytis. Dar ir kiti žmonės parėmė, būtų viską susitvarkę arba kitą butą kokį pigesnį nusipirkę. Dabar viską išleido... Nežinau, aš jau nuleidžiu rankas ir nebeišmanau, kaip jiems bepadėti, jeigu jie patys nesupranta“.