Reglamentuota laikinųjų prekybos vietų įrengimo tvarka

2020-07-10, Sergėjus GVILDYS

Nuo šiol asmenims, pageidaujantiems vykdyti verslą kioskuose ar paviljonuose, pastatytuose valstybinėje žemėje, teks dalyvauti konkurse. Nes sutikimai statyti laikinus ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje asmenims bus išduodami tik pateikus dokumentus, įrodančius, kad laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą. Konkurso laimėtojas privalės finansiškai įsipareigoti plėtoti socialinę infrastruktūrą. Tam pritarė visi Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavę politikai.

Priimti ir patvirtinti nuostatai

Savivaldybė priėmė tokią tvarką, kad ji privalo pati organizuoti konkursą planuojamų laikinų statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių ) prekybai ar paslaugų teikimui laisvoje valstybinėje žemėje. Toks konkursas būtinas planuojant laikinų statinių prekybai ar paslaugų veiklai pastatymą Šilutės rajono viešosiose vietose.

Numatomo konkurso organizavimo, vykdymo tvarka ir sąlygos įgyvendinti Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) vietų įrengimo ir eksploatavimo konkurso organizavimo nuostatuose. Nuostatai parengti atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr.1P-238-(1.3 E.) „Dėl sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Su pateiktu sprendimo projektu sutiko visis Tarybos nariai, jį priimdami vienbalsiai.

Bus sudaroma komisija

Laikinas statinio apibrėžimas nustatytas patvirtintuose nuostatuose. Tai – „statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą pagal Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių išduotą sutikimą statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“. Nuostatai numato laikinojo statinio naudojimo termino pratęsimą. Tokie statiniai ir teisės į juos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Konkursui įgyvendinti sudaroma Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) vietų įrengimo ir eksploatavimo konkurso organizavimo komisija. Tokio konkurso organizacinį darbą atlieka Ūkio skyrius. Konkursai bus atviri, juose galės dalyvauti juridiniai ir fiziniai asmenys, įregistravę savo veiklą įstatymų numatyta tvarka. Būsimų konkursų pagrindinis vertinimo kriterijus, tai didžiausias siūlomas finansinis įnašas į Šilutės rajono atitinkamos seniūnijos socialinės infrastruktūros plėtrą.

Privalomas finansinis įnašas

Konkursą laimės asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią siūlomą finansinį įnašą į Šilutės rajono savivaldybės administracijos atitinkamos seniūnijos socialinės infrastruktūros plėtrą. Tai yra pagrindinis šio dokumento aspektas. Tokiu būdu verslininkai įpareigojami finansiškai prisidėti prie infrastruktūros plėtros.

Tai daroma ne fiksuotų mokesčių pavidalu, o konkurso būdu. Norintys užsitikrinti teisę verstis verslu paviljonuose skatinami didesniu mokesčiu vadinamai infrastruktūros plėtrai, kurį patys ir nusistatys. Be to, konkurso laimėtojas privalės sumokėti 50 proc. siūlomo finansinio įnašo iki sutarties su administracijos direktoriumi pasirašymo dienos.

Kitos finansinio įnašo dalies mokėjimo terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo. Tuo atveju, kai didžiausią ir vienodą sumą pasiūlys keli dalyviai, laimėtoju bus pripažintas konkurso dalyvis, pirmesnis pateikęs konkursinį pasiūlymą. Tai bus nustatoma pagal užrašus ant pasiūlymo voko, įregistruojant dalyvavimą. Ant voko bus užrašomas dalyvio registravimo numeris ir tikslus dokumentų priėmimo laikas.  Konkurso laimėtoju galės tapti ir vienintelis konkurse dalyvaujantis dalyvis, jei jo paraiška ir pateikti dokumentai atitiks visus reikalavimus.

Konkurso dalyviai apie rezultatus informuojami raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo protokolo pasirašymo dienos. Tai pat per 5 dienų terminą jie turi teisę administracijos direktoriui pateikti raštišką skundą.

Rengiami dokumentai konkursui

Rengiant straipsnį apie naująją tvarka sužinota, kad kai kurie verslininkai, norintys įrengti laikinuosius paviljonus valstybinėje žemėje, ilgai negauna reikiamų leidimų. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis paaiškino, kad ši tvarka yra tik naujai patvirtinta, todėl dar nė vieno konkurso nebuvo. Yra pateikti jau du prašymai, dėl kurių vyksta procesai, numatyti apraše.

„Architektūros skyrius atrinks numatomus valstybinės žemės plotus veiklai, informacija bus perduota Ūkio skyriui, kuris ir organizuos konkursą“, – „Šilokarčemai“ sakė administracijos direktorius. Suprantama, kad kiekvienai naujovei įgyvendinti reikalingas atitinkamas laikotarpis. Todėl ir dėl šitų dalykų reikės šiek tiek apsišarvoti kantrybe.


Straipsnio komentarai

..2020-07-10
nelabai eina suprasti ar pats gvildentojas supranta apie ką eina kalba jo gvildenimuose? Jeigu žemė valstybinė tai iš kur pas savivaldybininkus įgaliojimai ta žeme disponuoti taip tarsi jie tos žemės valdytojai. Nu jau ryškėja kažkokie anglių karalystės vasalinės sistemos bruožai. Ir "savivaldybė" jau tarsi kažkoks užkariautas vienetas, kur kanopomis taukšėdami bėgioja raguotai aikštingi kunigų naudos gaudytojai, tik žiūrintis kur užkurti maidanus ir ką sukišti į krematoriumus o ką į kartuvių kilpas. Tai ir yra protestantizmas, kuris šiuo atveju niekuo nesiskiria nuo kitų kryžiuočių "judėjimų". Kas įdomu su lietuvos žemių valstybingumu tai tas dvigubas kryžius, kuris heraldikoje skaitosi kaip išdavystė. Nu čia ir yra kažkokia išdavikų išdavatkinta žemė. Na o kas liečia kioskus tai čia irgi aiškinama tarsi tai kažkas naujo. Jugi po perestroikos ir vėliau po tarybų sąjungos griuvimo visos gatvės buvo nustatytos kioskais. Kokį 20 metų buvo baisiai bjauru. Tai kas čia per kioskai? Jugi čia nekalbama apie tuos prekybininkus kur ryte susistato palapinę, o vakare susirenka. Matyt čia labiau turima omenyje tuos labiau stacionarius buožių kioskus, kur būna visus metus besitesiančios kalėdinės mugės miesto centrinėje aikštėje arba kebabinės kebabininkams darančius kebabus iš vietinių išžuvėjintų žuvėjų. Komentaras patinka Komentaras nepatinka