Kodėl Pagėgių krašte „pamirštas“ vandens turizmas?

Turi aiškius tikslus

Mažųjų laivelių turizmas kelerius pastaruosius metus Minijos žemupyje, Nemuno deltoje ar Kuršių mariose sparčiai didėja. Jei anksčiau jachta ar kateris buvo išskirtinė priemonė, tai dabar vis daugiau žmonių juos įsigyja ne tik žvejybai, bet ir poilsiui ar pramogoms. Augantis laivelių skaičius smarkiai pagyvino laivybą Vakarų regiono vandens keliuose, tačiau tuo pačiu išryškino ir problemą – uosteliuose pradeda trūkti vietų, nes galinčių priimti didesnius laivelius yra vos keletas, likę neturi įplaukų, todėl į juos įplaukti laiveliams su gilesne grimzda yra neįmanoma.

Tai viena pagrindinių kliūčių dar labiau plėtoti vandens turizmą Vakarų regione, – sako Vidaus vandens kelių direkcija.

Regiono savivaldybės pritaria, kad būtina skatinti mažųjų laivelių turizmą, tačiau susiduriama ir su problemomis – didėjant laivelių srautui, pradeda trūkti vietų, nes kai kurie uosteliai neturi įplaukų, todėl negali priimti didesnių katerių ar jachtų. Todėl iškeltas tikslas – didinti mažųjų laivelių turizmą.

Pagėgiai taip pat turi visas galimybes populiarinti vandens turizmą. Į Šilutės kraštą atvyksta savo laiveliais gyventojai iš Kauno, Vilniaus bei kitų šalies vietų ir čia laiko savo vandens transporto priemones. Tą būtų galima daryti ir Pagėgiuose, jei tik būtų kur.

Pagėgių vicemerės Ligitos Kazlauskienės ir paklausėme, kokia vandens turizmo situacija šioje savivaldybėje.

Tikslai liko neaiškūs

Paaiškėjo, kad Pagėgiuose vandens turizmo srityje niekas nepasikeitė nuo praėjusių metų, ir kodėl šioje srityje tik vėžlio greičiu viskas iriasi pirmyn, yra atsakymas – dėl geopolitinės situacijos.

„Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančioje Nemuno upės vagos atkarpoje nėra įrengtų prieplaukų, kurios atitiktų Statybos įstatymo sąlygų reikalavimus, taikomus prieplaukoms, taip pat esame pasienio savivaldybė, o geopolitinė situacija pastaraisiais metais įtempta ir nepalanki, todėl mažųjų laivelių turizmas ir apskritai laivyba savivaldybės teritorijoje nėra vykdoma“, - raštu atsakė vicemerė.

Pasak pašnekovės, Bitėnuose ir prie Rambyno kalno įrengtų prieplaukų ir įsigytų mobilių pontoninių lieptų eksploatavimas tiesiogiai susijęs su VšĮ „Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras“ administruojamu laivu „Skalva“. Turizmo veiklą vykdė Pagėgių krašto laivas „Skalva“, tačiau veikla laikinai sustabdyta dėl techninių kliūčių, kurios yra sprendžiamos.

Kaip siekiama populiarinti vandens turizmą, taip ir liko neaišku. Nors čia tikrai galima daug ką nuveikti. Neabejojama, kad tikrai būtų norinčių atvykti ir užsiimti vandens pramogomis. Gal lengviau pasakyti, kad geopolitinė situacija pastaraisiais metais įtempta ir nepalanki, todėl mažųjų laivelių turizmas ir apskritai laivyba savivaldybės teritorijoje nėra vykdoma, o ne imti ir kurti savo krašto gerovę, pritraukti turistus, užsiimančius vandens turizmu.