Aukštaitė ir dzūkas nori ir toliau gyventi tik savo namuose

Anądien Valerija ir Kleopas buvo atvykę į Pagėgių seniūniją prašyti socialinės paslaugos. Pasak seniūno Dainiaus Maciukevičiaus, ši pora nori ir toliau gyventi savo name Piktupėnuose, tik reikėtų, kad kas nors jiems teiktų pagalbą.

„Seniūnijos socialinė darbuotoja sutvarkė visus reikalingus dokumentus ir perdavė juos Pagėgių socialinių paslaugų centrui, kuriame bus skirta paslauga senyvo mažiaus žmonėms – jiedu galės gražiai, tinkamai gyventi savo krašte, o ne išvažiuoti į kokią nors globos įstaigą“, - „Šilokarčemos“ korespondentui pasakojo D. Maciukevičius.

„Ten mūsų keturių kambarių namas, daugybę metų jame pragyventa, todėl nesinori jo palikti, - sakė Valerija. – Niekur taip gerai nėra – nei Klaipėdoje, nei Šilutėje“.

Kleopas tuomečiame Piktupėnų tarybiniame ūkyje dirbo vairuotoju – teko sukioti „viliuko“, „gaziko“, „zilo“, visokių kitokių markių automobilių vairą. Valerija visą laiką dirbo prekyboje.

Valerija kilusi iš Pilėnų kaimo Panevėžio rajone. Tėvai ūkininkavo – laikė 4-5 karves, augino javus.

Kleopas užaugo Alytaus rajone, Veismūnų kaime. Tėvai buvo ūkininkai – turėjo apie 30 hektarų žemės. Po karo ištuštėjus Klaipėdos kraštui, ūkininkus iš Dzūkijos vežė į šį kraštą. Ir taip Kleopas atsidūrė Stoniškiuose. O Valerijos tėvą Baltramėjų Plačianį iš Panevėžio rajono atsiuntė į Žemaitkiemio tarybinį ūkį dirbti partinės organizacijos sekretoriumi.

Valerija ir Kleopas tada buvo jauni, nuėjo kartą į šokius Stoniškiuose ir taip susipažino. Ir nuo to laiko jiedu daugiau nebeišsiskyrė, kartu nugyveno gražų gyvenimą.