Šiemet ligos ir kitos negandos pažeidė mažesnį miškų plotą nei pernai

2017-08-17, am.lt

Per pirmąjį šių metų pusmetį miško sanitarinių pažeidimų, kuriuos padarė vabzdžiai, ligų sukėlėjai, žvėrys ar sukėlė abiotiniai bei kitokie veiksniai, užregistruota 5901 ha plote. Kaip rodo Valstybinės miškų tarnybos parengta valstybinių miškų sanitarinės būklės apžvalga, jis yra apie 1400 ha mažesnis nei per tą patį 2016 m. laikotarpį.

Vabzdžių pažeidimai užregistruoti 1061 ha plote. Iš vabzdžių žalingiausi buvo medžių liemenų kenkėjai – pažeista 591 ha miškų. Tarp jų vyrauja eglių liemenų kenkėjai (571 ha), iš kurių gausiausias ir pavojingiausias yra žievėgraužis tipografas.. Palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, šio kenkėjo židiniai sumažėjo 88 ha. Jų plitimą pristabdė ne tik nepalankios daugintis oro sąlygos – gana vėsi bei lietinga vasara, bet ir miškų urėdijų taikytos profilaktikos priemonės.

Pušiniai straubliukai miško želdinius niokojo 118 ha plote. Išvengti didesnių jų pažeistų plotų padėjo profilaktinės miško sanitarinės apsaugos priemonės. Tai sodmenų šaknų apdorojimas insekticidu arba mėšlo ar molio tyre, iškastos duobutės pušiniams straubliukams sugaudyti.

Medžių grybinės ligos registruotos 2568 ha plote. Didžiausius ligų židinių plotus tradiciškai sudaro chroniškos ligos: drebulinės pinties pažeisti medynai (1208 ha) ir džiūstantys uosynai (1032 ha). 582 ha židinių likviduota panaudojus sanitarines apsaugos priemones.

Žvėrys mišką pažeidė 1897 ha plote (2016 m. pirmąjį pusmetį – 1948 ha). Daugiausia žalos padarė elniniai žvėrys (1845 ha), nukandžiodami jaunų medelių ūglius, nulaupydami žievę bei nulaužydami viršūnes, ir bebrai (42 ha), patvenkdami miškus. Miško jaunuolynai vis labiau nukenčia nuo briedžių. Jeigu per pirmąjį pusmetį 2016 m. jie pažeidė 107 ha, tai šiemet – 143 ha.

Abiotinių ir kitų veiksnių sukeltų pažeidimų per pirmąjį š. m. pusmetį užregistruota 724 ha plote. Daugiausia (beveik 84 proc.) šių pažeidimų, kaip ir kasmet, sukėlė vėjas – medžiai išversti ir išlaužyti 608 ha plote.

Sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis antrąjį pusmetį numatoma tose pietų ir pietryčių Lietuvos vietose, kur laiku bus nesutvarkytos žalios eglių vėjavartos ir vėjalaužos, nes jos sudaro palankias sąlygas žievėgraužio tipografo antrai generacijai daugintis.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!